Siaučiant infekciniams susirgimams antibiotikų dabar skiriama dažniau, bet kuriuo kitu metų laiku. Noriu, kad įsidėmėtumėte ir iškaltumėte tarsi į akmenį pagrindines taisykles, kurių turite laikytis, kad nesugadintumėte savo, savo vaikų ir net anūkų gyvenimo. Ypač tai svarbu, jei auginate mažus vaikus, nes pediatrai apsidraudimui dažnai piktnaudžiauja šiais vaistais.

Vartoti ar ne antibiotikus ar kokių priemonių imtis kovai su ligomis tikrai ne šio straipsnio tema.

Tačiau jei susirgus buvo išrašyti antibiotikai:

1. Paklauskite, ar tikrai aišku, kas yra ligos sukėlėjas, viusas ar bakterija?

Greičiausiai buvo padarytas bendras kraujo tyrimas, kuris parodė uždegimą. Uždegimas plius temperatūra dar neatsako į šį klausimą.

Antibiotikai virusų nenaikina, todėl esant virusinei infekcijai problemos ne tik kad neišsprendžia, bet gerokai pablogina situaciją, nes sunaikina žarnyno bakterijas, kurios atsakingos už 70 proc. mūsų imuniteto. O šis reikalingas kovoti su tuo nelemtu virusu. Čia kaip kariuomenės vado įsakymas kovos įkarštyje mesti skydus tikintis, kad pakeliui nukris ir priešininkų strėlės.

2. Paklauskite, ar tai plataus veikimo spektro antibiotikai?

Jie skiriami dažniausiai, nes leidžia apsidrausti, kad kažkur tikrai pataikys. Tie patys antibiotikai skiriami esant viršutinių, apatinių kvėpavimo takų, žarnyno, virškinamojo trakto infekcijoms. Žodžiu nuo visų galų.

Kas su tuo negerai? Plataus spektro antibiotikai greičiausiai nužudys negalavimą sukėlusias bakterijas (jei jos apskritai čia kaltos), tačiau sunaikins ir didelę dalį bakterijų, kurios būtinos normaliam mūsų organizmo funkcionavimui. Kažin, ar protinga purkšti raundapu derlių vien tam, kad išnaikintume piktžoles?

3. Reikalaukite t e p i n ė l i o!

Tokiu būdu įsitikinsite, su kuo turite reikalą, ar tai tikrai bakterija ir galėsite prašyti gydytojo skirti siauro veikimo spektro antibiotikų. Vadinasi tokie antibiotikai sunaikins tas bakterijas, kurių reikia su minimaliais derliaus“ nuostoliais.

Kodėl aš šitaip ginu jūsų žarnyno bakterijas?

Kiekvieno sveiko žmogus žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, o tai net dešint kartų daugiau, nei ląstelių mūsų organizme. Vis dažniau mokslininkai sutaria, kad tai kone atskiras organas. Žarnymo bakterijos atsakingos už mūsų organizmo atsparumą, leidžia įsisavinti kai kurias maisto medžiagas, ko nesugebėtumėm be šių draugų ir netgi gamina kai kuriuos vitaminus, kurių mūsų organizmas pats nesintetina.

Kas darosi per pastaruosius dvidešimt metų?

Pastebima, kad dėl nepagrįsto antibiotikų skyrimo ir antibiotikais užkrėstos mėsos vartojimo vystosi bakterijų atsparumas šiems stipriems vaistams. Vadinasi turim vartoti daugiau ir stipresnių, taip dar labiau kenkdami sau.

Kitas dalykas – mažėjantis ne tik bendras bakterijų skaičius, bet ir rūšių įvairovė. Būtent įvairovės mažejimas yra tiesiogiai susijęs su chroniškais susirgimais, tokiais kaip astma, alergijos, diabetas ir netgi nutukimas. Tokios modernios epidemijos jau yra ne vien tik vidiniai sutrikimai, kaip buvo manyta iki šiol, bet ir išorinis poveikis.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad normalūs sveiki žmonės prarado nuo 15 iki 40 procentų žarnyno mikrobų įvairovės. Ir juos lydinčių genų.

Pakalbėkime apie genus.

Žarnyno (ir visos kitos) bakterijos, kurias perimame gimdami, turi savo genetinę informaciją, kurioje užkoduota, kaip gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą. Kuo didesnė jų rūšių įvairovė, tuo atsparesni esame ir tuo organizmas geriau geba prisitaikyti prie įvairių aplinkos poveikių. Ten ištisas informacijos bankas.

Ar probiotikai išgelbės pasaulį?

Gerai, kad vis dažniau žmonės supranta, kad vartojant antibiotikus gerosios bakterijos yra b ū t i n o s. Bet ir tai neišgelbės pasaulio. Probiotikai pilnai neatstato iki tol buvusios įvairovės. Todėl prireikus pagrindinis sprendimas vis tik yra siauro spektro antibiotikai.

Taigi, saugokim savo natūralią ir tik mums būdingą žarnyno mikroflorą.

Privacy Preference Center