Riešutuose ir sėklose yra daug skaidulų, naudingų riebalų, augalinės kilmės baltymų, būtinų mineralų. Vadinasi jie yra maistingi, tačiau ir kaloringi. Bet šį kartą ne apie tai.

Kad užtikrintų šių vertingų rūšių išlikimą, gamta apdovanojo riešutus, grūdus, sėklas medžiagomis, kurios slopina jų sudygimą nepalankiomis sąlygomis ir atbaido vabzdžius, bakterijas nuo sunaikinimo.

Šios medžiagos, patekusios į mūsų skrandį, veikia toksiškai, slopina virškinimo fermentų išsiskyrimą. Vadinasi negalime tinkamai suvirškinti riešutų ir sėklų. Visiem pažįstamas jausmas, kai suvalgę kiek daugiau, nei saujelę riešutu jaučiame sunkumą, skausmą skrandyje.

Viena iš tokių nenaudingų medžiagų – fitinė rūgštis. Ji daugiausiai randama luobelėse ir sėlenose. Ši rūgštis ne tik slopina virškinimą, bet ir suriša mineralus virškinamajame trakte ir neleidžia jų įsisavinti. Daugiausiai tai geležis, kalcis, varis, cinas ir magnis.

Ar dėl to turėtume atsisakyti šių gėrybių? Tikrai ne. Tačiau būtinai rekomenduoju juos mirkyti vandenyje. Bent 6 valandas. Mirkdamas riešutas ar sėkla išskiria kenksmingas medžiagas, o vanduo neutralizuoja virškinimą slopinančias medžiagas.

Pamerkite norimą kiekį riešutų ar sėklų šiltame vandenyje, santykiu 2:1 (2 dalys vandens, 1 dalis riešutų ar sėklų). Įberkite šiek tiek druskos. Laikykite dubenėlį kambario temperatūroje. Išmirkytame vandenyje liks visos nepageidaujamos medžiagos, todėl svarbu riešutus gerai perplauti. Jei norėsit dalį riešutų ar sėklų pasilikti vėlesniam laikui, būtinai juos gerai nusausinkite, kad neatsirastų kitų blogybių.

Išsinešimui: vartokite riešutų, sėklų kasdien, (su sąlyga, kad neturite jiems alergijos), tačiau nepamirškite jų pamirkyti.
Įspėjimas: vartoti saikingai. Dėl didelio kalotringumo apsiribokite saujele per dieną.