Interviu: "Maisto produktrai, kurie skatina alkio jausmą"
Jei nejaučiate sotumo jausmo ir nuolat norisi užkandžiauti, tam veikiausiai yra priežastis. Šie veiksniai gali būti lengvai kontroliuojami, tereikia juos žinoti. Dietistė Modesta Giedraitytė atskleidė, kodėl net ir pavalgius kamuoja alkio jausmas ir kaip jį valdyti.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/maistas/naudingi-patarimai/dietiste-ivardijo-produktus-kurie-skatina-alkio-jausma.d?id=87053215
– Modesta, kodėl nejaučiame saiko valgydami maistą?
– Saikas nejaučiamas tada, kai mityba yra išbalansuota, nėra valgymo režimo, valgome tik vieną ar du kartus per dieną ir organizmas negauna reikiamų maistinių medžiagų bei pakankamai skysčių. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarią priežastį, kodėl nejaučiame saiko valgydami maistą – nesugebame sąmoningai valgyti. Tai reiškia, kad valgant mūsų dėmesys nukreipiamas į televizorių, telefoną, knygą ar kompiuterį. Tokiu valgymo būdu mūsų sotumo jausmo informacija neperduodama į smegenis ir taip suvalgome tris ar net penkis kartus daugiau nei mums reikia. Kita galima priežastis, kodėl nejaučiate saiko valgydami maistą – emocinis valgymas. Jei emocija nemaloni ir neigiama, žmogus nesąmoningai slopina sukilusią emociją maistu, nes maistas ramina.
– Kaip išvengti užkandžiavimo ir pastovaus alkio jausmo?
– Pirmiausia, reikėtų subalansuoti savo mitybos režimą. Dažniausiai rekomenduoju valgyti tuo pačiu metu ir bent tris kartus per dieną: pusryčius, pietus, vakarienę ir pasirinkti tik vieną užkandį tarp valgymų. Tokiu būdu išvengsite nuolatinio užkandžiavimo ir jausitės sotūs. Be to, reikėtų stebėti, kaip ir ką valgote. Sąmoningai valgant galima išvengti persivalgymo, tik reikia lėtai kramtyti maistą ir pajutus lengvą sotumo jausmą patraukti lėkštę į šoną. Jeigu tai – emocinis valgymas, su juo kovoti gali padėti tos srities mitybos specialistai arba psichoterapeutai. Mūsų kasdienybėje dažnai pasitaikanti emocija – nuobodulys, kurį norime „užvalgyti“ iš neturėjimo ką veikti. Tokiu atveju rekomenduoju nukreipti dėmesį į kokią nors mylimą veiklą, pavyzdžiui: piešimą, nerimą, siuvimą, mankštą, pasivaikščiojimą gamtoje. Įdomus faktas, kad cukrus ir „blogieji“ riebalai apgauna mūsų smegenis. Nors buvo atlikta daug tyrimų apie smegenų pripratimą prie cukraus, tačiau cukraus ir riebalų kombinacija sukelia aštuonis kartus didesnę priklausomybę nei grynas cukrus. Tai itin priklauso nuo cukraus ir riebalų mišinio proporcijos. Pasirodo, kad į gaminį įdėjus panašų kiekį riebalų ir cukraus, tokia proporcija sugeba „susukti“ smegenis taip, kad valgant nebejaučiamas sotumo jausmas. Net ir esant pilnam skrandžiui norisi dar ir dar. Mokslininkai tai vadina hedonistiniu alkiu arba valgymu dėl malonumo.
– Ar įmanoma apgauti organizmą ir atitolinti alkio jausmą?
– Dažnai žmonės maišo maisto ir vandens poreikį. Jeigu mums trūksta vandens, jaučiamas toks pat alkio jausmas, lyg norėtumėm kažko užkąsti. Mes organizmo neapgausime, jis – labai protingas. Jei sveiko žmogaus kūnas yra patenkintas tinkamu skysčių kiekiu ir visomis maistinėmis medžiagomis, mityba susibalansuoja ir mažėja pastovus alkio jausmas.
Be to, dažnas alkio jausmas gali reikšti, kad mitybos racione trūksta „gerųjų“ riebalų (nesočiųjų rieb. rūgščių), kurie yra būtini mūsų mityboje ir suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Maisto produktai, turintys nesočiųjų riebalų rūgščių: avokadas, riešutai, įvairūs šalto spaudimo augaliniai aliejai, riebi žuvis, alyvuogės ir įvairios sėklos: moliūgų, saulėgrąžų, sezamų, ispaninio šalavijo (chia), maltos linų sėmenų sėklos.
– Ar tiesa, kad kai kurie produktai didina alkio jausmą?
– Taip, tai pridėtiniai aromato ir skonio stiprikliai, kurie maisto cheminėje lentelėje žymimi nuo E620 iki E650 (tarp jų yra jau daugumai gerai žinomas aromato ir skonio stipriklis – E621 natrio glutamatas), kurių funkcija – pastiprinti natūralų maisto produkto skonį bei kvapą. Šių cheminių maisto priedų poveikis yra neigiamas organizmui. Pirmiausia, jie neigiamai paveikia žmogaus nervų sistemą, skatina alergijų bei širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsį ir, žinoma, didina antsvorio ar nutukimo riziką, nes šie maisto produktai su pridėtiniais aromato ir skonio stiprikliais didina alkio jausmą. Pavyzdžiui, suvalgius rūkytos dešros, turinčios aromato skonio stipriklių, jos skonis lieka burnoje ir taip vėl sužadina apetitą, nors pagal suvalgytą kiekį jau turėjote pilnai pasisotinti. Pagrindiniai maisto produktai, turintys pridėtinių aromato ir skonio stipriklių: rūkyti mėsos gaminiai, kumpiai, įvairios dešrelės, traškučiai, rytų šalių saldžiarūgščiai patiekalai, pusgaminiai, greito paruošimo makaronai.
– Kodėl reikėtų vengti nuolatinio užkandžiavimo ir kaip jis susijęs su alkio ar sotumo jausmu?
– Nuolatinio užkandžiavimo reikėtų vengti, nes tai skatina antsvorio ar nutukimo vystymąsį ir išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje, kuris yra atsakingas už mūsų energiją bei sotumo ir alkio jausmą. Išbalansuotas cukraus kiekis kraujyje didina potraukį saldumynams ir dažniausia atsirenkame užkandžius, turinčius itin skurdžią maistinę vertę, t. y. saldumynus, konditerinius gaminius ir kt., to pasekoje gauname ne visų reikiamų maistinių medžiagų bei mažai energijos ir galiausiai vėl greitai išalkstame.
Kaip susidraugauti su avokadu?
Avokadai dažnai klaidingai laikomi daržovėmis, bet tai yra vaisius – reprodukcinė augalo dalis. Man prakalbus apie avokadą, dažnai išgirstu iš žmonių neigiamas emocijas būtent apie avokado sknonį arba, kad jis iš vis be skonio! Na taip, taip yra kai skonio receptoriai yra per daug sudirginti dėl maisto prduktuose pridėtinių skonio stirpiklių, druskos ir cukraus ar net dėl labai prieskoningo maisto. Tokiu atvėju galima palaipsiui mažinti prieskonigą maistą bei druskos ir cukraus kiekį per dieną ir net dvėjų savaičių bėgyje jau galite pajausti ne tik tikrąjį avokado skonį, bet ir kitų jums įprastų maisto produktų skonį kaip: grikiai, avižos, juodasis šokoladas ar salotos… Bet ką daryti kai avokado skonis yra nepriimtinas žinant, kad šis vaisius yra labai naudingas sveikatai?
Pateiksiu keletą įdėjų kaip galima paskaninti avokadą ir kaip jį panaudoti su kitais maisto produktais, kad jo skonio net nepajusite. Bet pirmiausia pakalbėkime apie pačio avokado naudą organizmui.
Avokado nauda:
Mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje;
Padeda pašalinti papildomus kūno riebalus;
Lėtina uždegiminius procesus (reaumatoidinis artritas, opinis kolitas…);
Gerina odos būklę (aknė, dermatitas, berimas kaktos srityje…);
Mažina širdies ir kraujagyslių ligų vytymąsi;
Puikus vitaminų C, E, B6, kalio, geležies, magnio, folatų, OMEGA3 gerųjų riebalų ir maistinių skaidulų šaltinis.
Trys įdėjos kaip pagardinti avokadą:
1. Meksikietiška gvakamolės užtepėlė (guacamole)
Porcija 2-3 žmonėms
Reikės:
Vieno gerai prinokusio avokado
Pusė nedidelio raudonojo svogūno
Vieno pomidoro
1/3 žaliosios citrinos sulčių
Kalendrų lapai
Druska, pipirai
*Nuo pomidoro nulupti odelę. Visus produktus suplakti maisto smulkintuvėje arba sutrinti su šakute. Ši užtepėlė puikiai tinka naudoti ant tamsios ruginės duonos su sėklomis ar kaip padažą salotoms ir lavašams. Ši užtepėlė puikiai tinkama pusryčiams ar užkandžiui tarp pagrindinių valgymų.
2. Avokado užtepėlė su varške
Porcija 2-3 žmonėms
Jums reikės:
Vieno gerai prinokusio avokado
Varškės 9 proc. 150g
Česnako viena skiltelė
Citrinpipirių
Druskos
* Visus produktus suplakti maisto smulkintuvėje arba sutrinti su šakute. Ši užtepėlė puikiai tinka naudoti ant tamsios ruginės duonos su sėklomis. Ši užtepėlė puikiai tinkama pusryčiams ar užkandžiui tarp pagrindinių valgymų.
3. Natūralus jogurtas su avokadu
(Porcija 1 žmogui)
Jums reikės:
Pusė gerai prinokusio avokado
Natūralaus geriamo jogurto (rekomenduoju graikišką) 200ml
Pusė didelio banano
Maltų kanapių sėklų 2 a. š.
*Visus produktus suplakti kokteilinėje. Šis koteilis puikiai tinkamas pusryčiams.
Skanių avokadų!
Dėl indivudualaus mitybos plano ar mitybos konsultacijos galite kreiptis:
modesta@mitybosfenomenas.lt
+37065621206
Cukrus ir riebalai apgauna smegenis
Nors daug tyrimų buvo atlikta apie smegenų pripratimą prie cukraus, tačiau cukraus ir riebalų kombinacija sukelia priklausomybę apie aštuonis kartus labiau, nei grynas cukrus. Ir čia svarbu ne tik sumaišyti cukraus ir riebalų mišinys, bet ir jų proporcija. Pasirodo į gaminį įdėjus panašų kiekį riebalų ir cukraus, tokia proporcija sugeba susukti smegenis taip, kad valgant nebejaučiamas sotumo jausmas. Net ir esant pilnam skrandžiui norisi dar ir dar. Mokslininkai tai vadina hedonistiniu alkiu arba valgymu dėl manlonumo.
Kas tuo metu vyksta mūsų smegenyse?
Smegenų dalis hipotalamas, kuris atsakingas už alkio-sotumo jausmo fiksavimą, pradeda nebereaguoti esant dideliam cukraus kiekiui kraujyje. Bet tuo metu puikiai veikia kiti malonumo centrai, kurių per didelis suvartoto cukraus kieks ne tik kad neišjungia, bet toliau sėkmingai stimuliuoja. Riebalų ir cukraus kombinacija, galima sakyti, atjungia sotumo signalų priėmimą smegenyse, bet teikia tokį malonumą smegenims, kad tiesiog sunku sustoti.
Tiek riebalai, tiek cukrus yra vienos pigiausių žaliavų gamintojams, kurios neša kone didžiausią pelną, apgaudamos mūsų smegenis. Įdomumo dėlei prieš dėdami fasuotus produktus į krepšelį pažiūrėkite maistingumo lenteles nugarinėje pusėje. Lažinuosi, kad riebalų ir cukrų santykis juose yra labai panašus. Jei taip, palikite jį lentynoje.
Pradėkime valgyti daugiau...
Dažnai girdime rekomendacijas vengti kažkurių maisto produktų ar jų ingredientų. Ir visas tas ToNegalimaAnoNegalima bumas turi mažai pagrindo.
Aišku, yra produktų, kuriuos rekomenduoju apeiti iš tolo (pvz., su hidrintais riebalais). Tačiau daug svarbiau yra kalbėti, kaip gauti kuo daugiau gerų dalykų, nei eliminuoti blogiuosius.
Tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumas priveda prie didžiulių organizmo sutrikimų. Ir nors didžioji dauguma žmonių šiandein persivalgo, tačiau tam tikra prasme organizmas badauja, nes trūksta būtinų meisto medžiagų.
Ir kai toks žmogus bando laikytis dietos ar kažko atsisakyti, organizmas pradeda kelti alermą. „Ką tu darai? Aš jau ir taip badauju!“ Bet tas badas – ne dėl kalorijų. Tai maisto medžiagų badas.
Daug lengviau atsisakyti kažko, kai organizmas aprūpintas būtinais resursais. Todėl rekomenduoju pradėti pokyčius ne nuo savęs ribojimo, o nuo valgymo daugiau. Daugiau to, kas naudinga.
Štai sąrašas produktų, kuriais siūlau apsirūpinti dar šiandien:
- Sėklos. Moliūgų, saulėgrąžų, linų sėmenys. Berkite jas kur tik leidžia fantaziją, į pusryčių košę, į salotas, ant sumuštinių, į sriubą.
- Riešutai. Migdolų, lazdyno, bertoletijų, graikinių… Suvalgykite kasdien po saujelę užkandžiui. Geriausia riešutus užmerkti nakčiai ir gerai išplauti. Tik tokius suvartoti reiktų per2-3 dienas laikant šaldytuve.
- Lapinės daržovės. Kale kopūstas, špinatai, lapiniai burokėliai, sultenė, rukola… Darykit salotas, dėkitės ant sumuštinių, garnyrui prie karštųjų patiekalų.
- Avokadas. Dėkite į salotas, tepkite ant duonos su česnaku, naudokite sumuštiniams vietoj sviesto. Ypač dabar siaučiant infekcijoms pasigaminkite guakamole su česnaku.
- Ankštinės daržovės. Lęšiai, avinžirniai, žirneliai, įvairios pupelės. Darykite iš jų įvairius troškinius su daržovėm ar mėsa, dėkite į sriubas, maišykite su įprastomis košėmis ar patiekite garnyrui. Maža gudrybė – užsimerkite iš vakaro visą pakelio turinį, nuplaukite, išvirkite ir padalinę porcijomis užšaldykite. Tik svarbu prisiminti, kad turite šaldiklį.
Kažko atsisakyti ar laikytis dietų šaltuoju metų laiku apskritai nerekomenduotina. Pagalvokit apie tai pavasarį. O žiema – kaupimo metas. Tik siūlau kaupti tai, kas mūsų organizmui reikalingiausia.
Kai po žiemos vitaminų ir mineralų bado pradedam ruoštis bikini sezonui, organizmas patiria didžiulį stresą. Labai tikėtina, kad jis sunkiai norės atiduoti tai, kas jam belikę.
Jei tai jums pasirodė naudinga ir padėjo lengviau atsikvėpti, dalinkitės šia žinute su kitais. Padėkite man pasiekti tuos žmones, kuriem ji gal būt praskaidrins dieną. Ar net metus.
Parduotuvės gidas
Noriu, kad prieš pradėdami krauti prekes į krepšelį stabteltumėte ir pažiūrėtumėte į viską iš šalies. Šiandien mažiausiai 70 proc. čia esančio maisto yra toks, kokio didžiąją gyvenimo dalį nevartojo ne tik mūsų seneliai, bet ir augdami mūsų tėvai. Ir staiga būm! Mes turime tokią pasirinkimo laisvę, kad nebekontroliuojame, ką renkamės. Tiksliau mes pamiršome rinktis.
Vartojame tai, kas gražiai įpakuota, ką rodo per televiziją, prie ko prideda spalvotas akcijų etiketes, ką gražiai pastato reklaminėse lentynose, išspausdina akcijų leidiniuose ar padeda panosei prie kasų. Tapome impulsyvaus pirkimo aukomis. Atidavėme savo valią ir kontrolę į prekybininkų ir gamintojų rankas.
Šiandien siūlau apsipirkti kartu ir tikrai linkiu, kad šios žinios taptų įpročiu. Pats laikas prisiimti atsakomybę už tai, ką dedate į savo kūną ir ką valgo jūsų šeimos nariai.
Mano pagrindinė taisyklė apsiperkant – rinktis tokį maistą, kuris auga natūraliai gamtoje ar padarytas iš to, ką atpažįstate. Toks maistas turi savyje vitaminų, mineralų, natūralių fermentų, kurie reikalingi jam įsisavinti. Tai maistas, kuris tampa mūsų organizmo statybine medžiaga, o ne tuščias kalorijas teikiantis, sveikatai bei išvaizdai kenkiantis ir organizmui sunkiai suprantamas produktas.
Taigi, eime apsipirkti.
Pradėkime nuo vaisių ir daržovių. Nepraeikime pro kalafiorus, brokolius, lapinius kopūstus, špinatus. Rinkitės natūralius vaisius, ne jų sultis.
Būtinai įsidėkite migdolų, bertoletijų, lazdyno riešutų, moliūgų, saulėgrąžų, sezamų sėklų, džiovintų vaisių be priedų. Ir ne po vieną pakelį, o po 2-3, kad visada turėtumėte po ranka.
Būtinai pasiimkite kelis avokadus, kokybiškų alyvuogių su kauliukais.
Lažinuosi, kad retai kada sustojate prie ankštinių, tokių kaip avinžirniai, lęšiai, pupelės. Turiu patarimą, įsidėkite į krepšelį ir jų. Tam, kad nereiktų gaišti laiko kas kart verdant, užsimerkite iš vakaro visą pakelio turinį, gerai praplaukite ir išvirkite visas vienu metu. Dalį galite užšaldyti, o likusi dalis gali kelias dienas stovėti šaldytuve ir prireikus keliauti į sriubas, troškinius, apkepus.
Priėjome prie kruopų. Naudingiausi yra grikiai, soros, bolivinė balanda. Pusryčiams nereikės gaišti laiko, jei užsimerksite iš vakaro, ryte gerai praplausite, nuvarvinsite ir lengvai pakepinsite su tarkuotomis daržovėmis ir prieskoniais. Aš dažniausiai naudoju cukiniją, kalafiorą ir brokolį, kartais špinatų.
Perdirbtus mėsos gaminius apeiname. Aš tikrai nematau, kas ten įdėta ir rūkytos dešros ant medžių neauga. Dar iš bėdos koks vytintas kumpis, bet ir tas ne kasdienai.
Jei vartojate mėsą, rinkitės tokią, kuri neperdirbta. Ir nesufasuota į plastiką! Plastikas sąlytyje su riebalais išskiria kenksmingas medžiagas, todėl visada rinkitės tik sveriamą.
Kiaušinius rinkitės laisvai laikomų vištų, bent jau pažymėtus 2LT (ant paties kiaušinio). 3LT pažymėti kiaušiniai yra vištų, kurios auginamos visiškai nenatūraliomis sąlygomis.
Pereikime prie pieno produktų. Geriausia rinktis fermentuotus pieno produktus. Tai varškė, rūgpienis, kefyras, natūralus jogurtas, kietasis sūris. Daugiau įdomių faktų apie pasterizuotą pieną skaitykite čia: mitybosfenomenas.lt/lt/ar-pienas-yra-sveika/
Tiesa, dar duona. Ilgose lentynose galima rasti vos 2-3 produktus, vertus dėmesio. Pagal kokius kriterijus rinktis duoną, skaitykite čia: mitybosfenomenas.lt/lt/kokia-duona-rinktis/.
Dar galime stabtelėti prie šaldiklių, bet be jūros gėrybių nematau daugiau ką ten pirkti. Visa kita yra smarkiai perdirbtas maistas, mažai ką turintis bendro su tuo, ką sukūrė gamta.
Mūsų pirkinių krepšelis jau pilnas, o mes iš tolo apėjom beveik pusę lentynų. Sutarkime, kad gražiomis pakuotėmis blizgančios lentynos šį kartą ne mums. Išsirinkto maisto užteks ilgam.
Kai maistas - malonumas ir kančia
Kaip jau rašiau anksčiau, mūsų protas yra užprogramuotas nuolatos siekti malonumo ir bėgti nuo skausmo.
Vienos didžiausių bėdų kalbant apie svorį prasideda, kai tas pats maistas tampa mūsų malonumo ir skausmo šaltiniu. Jei nemalonioms emocijoms slopinti griebiesi bandelės, nors žinai, kad visą tai suvalgius ateis nepasitenkinimas ir savigrauža, siūlau perskaityti tai ką rašau, bent tris kartus.
Visų pirma už to stovi vidinis įsitikinimas, kad bandelės ar bulvių traškučiai padės numalšinti neigiamas emocijas. Nes matyt kažkuriam gyvenimo etape taip ir buvo, kai buvai apdovanojama ar guodžiama maistu. O pasąmonė fiksuoja ir saugo tokius prisiminimus, priima juos kaip savaime suprantamus ir kas kartą tomis pačiomis aplinkybėmis siekia to paties sprendimo. Vadinasi, jei esi giliai įsitikinusi, kad bandelės nuramins, pasąmonė ir toliau vykdo komandą, todėl pradėjus valgyti tikrai pasidaro ramiau. Bandelės yra tapusios malonumo šaltiniu.
Tačiau jei vieną įsitikinimą seka kitas, kad bandelių valgyti tau negalima, nes jos prilimpa tiesiai prie šlaunų, suvalgius ateina kaltės ir pasibjaurėjimo savimi jausmas. Jį seka kitas įsišaknijęs įsitikinimas „Kad jau sugadinau viską, tai eisiu iki galo.“
Tą patį dalyką susiejus su malonumu ir su skausmu, protas nebegali veikti taip, kaip yra užprogramuotas. Todėl įsisuki ratu į karuselę, kuri veda į niekur.
Noriu, kad įsidėmėtum, neveiks jokios dietos, sportas ar piliulės, jei tuo pačiu mėgsi ir nekęsi to paties maisto. Kad ir kiek valios pastangų bedėtum, norėsi to maisto, valgysi ir gailėsies.
Vienintelė išeitis iš to rato yra atsieti tą maistą nuo malonumo ir susieti tik su skausmu.
Pirmas žingsnis, pripažink sau, kad esi priklausoma nuo konkretaus maisto produkto. Nustok sau kartoti, kad maistas tau padės pasijausti geriau nes taip nėra. Malonumas valgant trunka tik tiek, kiek jauti jo skonį burnoje.
Antras žingsnis, suprask, kokią žalą jis daro tavo norimam rezultatui. Maistui nukeliavus į skrandį lieki tik su tuščiom kalorijom, kurios, tikrai taip, kaupiasi. Ir maža to, kerta per savivertę.
Trečias žingsnis, nukreipk malonumą nuo to maisto. Daug didesnis pasitenkinimas yra jausti, kad atgauni kontrolę, pradeda smukti kelnės, o aplinkinių komplimentai džiugina daug labiau nei kelių minučių malonumas valgant.
Atmink, kad trokštam vieno ar kito maisto tik dėl to, kaip mūsų manymu jis padės mums pasijausti. Įdėmiai pažiūrėk į jausmą, kurį gauni valgydama ir suprask, kad valgai tą maistą tik dėl to, kad manai, jog jis padeda pasijausti būtent taip.
Ir tai nereiškia, kad bandelių ar spurgų negalėsi valgyti visą likusį gyvenimą. Tiesiog pasakyk sau iš anksto, kad galėsi pasimėgauti viena, pvz., vieną dieną per savaitę. Bet padaryk tai švente sau.
Man labai svarbus tavo atgalinis ryšys, todėl prašau pasidalink, koks maistas tau asocijuojasi su ir komfortu, ir nepasitenkinimu tuo pat metu?
Ar ir jūs turite įprotį pradėti ir nepabaigti?
Jau ne pirmą kartą apie tai rašau, bet tik šiandien pati supratau, koks didžiulis trūkumas mano gyvenime yra negebėjimas pabaigti darbų iki galo.
Mokyklos laikais buvau nepaprastai susižavėjusi žirgais ir kai tik turėjau galimybę pereiti į sportinio jojimo grupę, mečiau. Buvau pametusi galvą ir dėl astronomijos. Kai atsirado galimybė praleisti vasarą Molėtų observatorijoje, mečiau. Intensyviai lankiau lėkščiasvydžio (frisbee) treniruotes ir kai jau pradėjome sėkmingai dalyvauti varžybose, mečiau.
Tokiems pradėtiems ir nebaigtiems reikalams suskaičiuoti nepakaktų ir penkių žmonių pirštų. Ir turbūt galiu konstatuoti skaudų faktą, kad šiandieniniai pasiekimai mano gyvenime yra tiesiogiai proporcingi pabaigtiems darbams. O aš žinau, kad nuveikti galėjau daug daugiau.
Tai suvokdama viešai sakau, šį kartą darysiu iki galo.
Paklauskit savęs, ką įprotis pradėti ir nepabaigti davė jūsų gyvenime?
Esame kelis kartus diskutavę su draugais, ką daryti, jie vaikas kažkuo susidomi ir turi tam gabumų, bet kažkuriuo momentu nebenori to tęsti? Versti negalima sustoti?
Šiandien aš tvirtai galiu pasakyti, pabaigti tai, kas pradėta. Pasidomėti, kodėl dingo noras, bandysi išspręsti, bet net ir neišsprendus vaikas turi žinoti – pradėjai, reikia pabaigti. Ne apie karjeros aukštumas toje srityje eina kalba, o apie įprotį padaryti iki galo.
Tai įprotis, vertas milijono.
Daugiau apie tai, kaip ugdyti valią vaikams skaitykite čia.
Efektyvūs ir neefektyvūs veiksmai
Iš principo, ką gyvenime esame pasiekę ir ką dar pasieksime priklauso nuo elementaraus dalyko, kiek efektyvių veiksmų atliekame per dieną ir ar juos atliekame efektyviai.
Ir čia gryna matematika. Jei kiekvieną dieną aš atlieku visokius darbus, iš kurių tik 10 proc. veda prie norimo rezultato ir jei tuos pačius atlieku ne iki galo, atmestinai, diena skaitosi iššvaistyta. Žiūrėk, metai irgi. Todėl šiandien turi ta, ką turi.
Ar esi patenkintas tuo, kur dabar esi? Jei ne, nereikia kaltinti aplinkybių. Klausimas, kiek efektyvių dienų turėjai per pastaruosius metus? Kur iššvaistei savo laiką ir dėmesį? Ir svarbiausia, ką nuo šiandien gali daryti kasdien ir iki galo, kas priartintų prie norimo rezultato?
Aš nekalbu apie produktyvumą, kurio tikslas padaryti kuo daugiau darbų per dieną. Aš kalbu apie efektyvius veiksmus, atliekamus kasdien ir iki galo. Ir net ne jų skaičius visų pirma svarbiausias. Net jei tai bus vienas veiksmas, daromas kasdien ir efektyviai, tai jau greičiausiai bus dvigubai daugiau, nei darei iki tol.
Pavyzdžiui, jei mano tikslas yra pabaigti kokius nors kursus, mano efektyvus veiksmas yra kasdien skirti 1 val. mokslams. Tam, kad jis būtų atliktas efektyviai, nepakanka paklausyti ar perskaityti. Aš turiu užsirašyti pagrindines mintis, jas dar kartą persiskaityti, atsakyti į klausimus, pritaikyti praktikoje ar bent panaudoti medžiagą situacijos analizei raštu. Viskas, veiksmo pabaiga.
O aš dažniausiai užsidėdavau „Atlikta“, tik perskaičiusi ar perklausiusi įrašą. Arba dar geriau, nusikopijuodavau pastraipą į užrašus jos iki galo net neperskaičiusi. Bet jei tikslas yra įsisavinti medžiagą ir ją pritaikyti, vadinasi tikslo nepasiekiau. Efektyvų veiksmą atlikau neefektyviai.
Kaip ugdyti valią atlikti darbą efektyviai? Kasdieniuose darbuose stenkitės viską padaryti iki galo. Iš pat ryto, jei pradėjote veiksmą „Miegoti“, tai atsikėlę pasiklokit lovą. Atlikta. Jei valotės dantis, baigę išvalykit kriauklę ir aplink ją. Atlikta. Jei papusryčiavote, nusivalykite stalą ir išsiplaukit indus (ar sudėkit į indaplovę). Atlikta. Ir taip su viskuo, kad ir ko besiimtumėte. Garantuoju, po trijų mėnesių kasdienės praktikos būsit tikras valios ugdymo ir efektyvumo ekspertas.
Kitas patarimas – išsirinkit 1-3 efektyvius veiksmus, kurie duos realios naudos jūsų gyvenime ir darykit tai kasdien. Iki galo.
Man mano dėmesys – vertybė
Man mano laikas yra vertybė. Tiksliau gal net ne laikas, o dėmesys.
Anksčiau galvojau, kad daryti daug darbų vienu metu yra moterų privilegija. Šiandien galiu pasakyti, kad tai kone bausmė. :)
Apskritai, negebėjimas sutelkti dėmesio ir atlikti darbą iki galo yra mūsų šiandienos visuomenės rykštė.
Nuolat galvodami ir darydami keletą dalykų vienu metu iššvaistome savo energiją. Ypač moterys, manau, dažniau jaučiasi nelaimingesnės už vyrus, nes jų dėmesys nuolat šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Jei pažiūrėtumėm, kas dedasi jos galvoje, rastume neišpainiojamą raizgalynę, kuri dažnai yra ant perkaitimo ribos.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, paimkime du filmuko herojus, vienas eidamas išmesti šiukšlę, atsistoja nuo sofos, nes dėmesys nukreipiamas į smegenų dalį „Šiukšlių dėžė“, nueina, išmeta ir grįžta. Kitas herojus tuo tarpu atsistoja nuo sofos, nes taip pat sąmoningas dėmesys nukreipiamas į smegenų dalį „Šiukšlių dėžė“. Pakeliui pamato vaiko žaislus ant kelio, dėmesys nukreipiamas į „Vaiko žaislai“. Greitai sutvarko. Tarp žaislų randa kojinę, užsidega lemputė „Kojinė!”. Nuneša kojinę į stalčių kitam kambary. Pakeliui iš kambario vonioj dėmesį pagauna numestas rankšluostis. „Rankšluostis...“ Pakeliui link šiukšlių dėžės topteli mintis, o kur ta šiukšlė, dėl kurios čia viskas užvirė? Arba dar geriau, šiukšlė primena apie save kitos dienos rytą.
Aš pati šitaip siuvu po namus. Kažkada pagalvojau, kad pažiūrėjus mano namų tvarkymosi maršrutą, turbūt atrodytų, kad laksčiau, nes išprotėjau. Bet mes taip tvarkomės?
Ir viskas tikrai ne dėl to, kad vyram viskas dzin, o (super) moterys gali viską. Mūsų galvose tikrai raizgalynė, bet mes turim išmokti koncentruoti savo dėmesį. Dažniausiai moteris pavargusi ir nelaiminga yra dėl savo minčių ir nuolat šokinėjančio dėmesio.
Susikoncentruoti reikia praktikuotis. Kasdien, kiekvienoje situacijoje. Tam reikia pirmoje eilėje ugdyti valią. Daryti vieną darbą vienu metu ir jei tik dėmesys pradeda krypti į šoną, jį vėl sugrąžinti atgal. Iki kol darbas bus atliktas iki galo.
Praktinis patarimas – jei, pvz., tvarkote namus, apsibrėžkite teritoriją. Jei tai virtuvė, neišeikit iš jos, kol pabaigsit. Jei yra daiktai, kurie nepriklauso tai teritorijai, sudėkit juos krūvelėm. Pabaigus bus galima išnešioti. Patikėkit manim, kiek susitaupo laiko ir energijos, nes išvengiat dėmesio manipuliatorių pakeliui, kurie junginėja skirtingus mygtukus.
Arba pasirinkite vieną žmogų, su kuriuo bendraujant skirsite nepertraukiamą dėmesį. Pokalbio eigoje negalvokite, ką reikės nupirkti, sutvarkyti ar ką veikti rytoj. Net jei vaikai nutraukinėja dėmesį, labai sveika juos auklėti pasakant, kad kai tik baigsit kalbėti, padarysit tai, ko jie prašo. Taip ir vaikai mokosi koncentruoti dėmesį. Kantrybės taip pat.
Čia, manau, reikia apsisprendimo neleisti aplinkybėms kontroliuoti jūsų dėmesio. Nes jį išbarsčius dienos gale turim nuovargį, susierzinimą ir krūvą pradėtų darbų.
Prisiimkime atsakomybę už savo dėmesį ir nebešvaistykim jo.
Laikas sau
Dar visai neseniai, būdama išprotėjusi dėl darymo, aš net eidama pasivaikščioti su vaiku į lauką dėdavausi ausinukus su seminarų ir kitais įrašais. Aš negirdėjau savęs (vaiko irgi ne visada). Nuoširdžiai sakau, aš bijojau skirti laiko sau, nes tai asocijavosi su laiko švaistymu. Nes reikia daryti. Svarbiausia - daryti.
Po daugiau, nei 10 metų darymo galiu pasakyti, kad nuėjau netoli. Supratau, kad daryti nėra kelias į didesnius pasiekimus ar į savirealizaciją. Nes kai darai ir negirdi savęs, eini sunkesniu keliu ir po kelių metų prasimuši ten, kur tau net ne vieta.
Dabar mokausi tiesiog būti. Kuo dažniau paklausiu savęs, kaip šiuo metu jaučiuosi? Ar čia būti man patinka? Ar tai, ką darau yra vertinga? Ir patikėkit manim, viskas pradeda gulti į savo vietas. Nes gyvenimas - ne apie darymą (ar kovą su savim). Jis apie būvimą. Būvimą savimi, būvimą su savimi, būvimą čia ir dabar. Ir tam pradžioj reikia pastangų.
Turėdama laisvą pusvalandį aš leidžiu sau rinktis (apskritai, kokia prabanga leisti sau rinktis), ar ir toliau daryti, ar paskaityti knygą arba tiesiog pasėdėti ir pasigrožėti vaizdu priešais save.
Anksčiau būčiau išprotėjusi po 15 min. „nieko nedarymo“. Dabar suprantu, kad tai laikas, skirtas geriau susivokti savyje, blaiviau vertinti viską, kas vyksta aplinkui, aiškiau pamatyti, kur link turiu eiti.
Linkiu atrasti laiko sau,
Modesta Giedraitytė