Man mano laikas yra vertybė. Tiksliau gal net ne laikas, o dėmesys.

Anksčiau galvojau, kad daryti daug darbų vienu metu yra moterų privilegija. Šiandien galiu pasakyti, kad tai kone bausmė. 🙂

Apskritai, negebėjimas sutelkti dėmesio ir atlikti darbą iki galo yra mūsų šiandienos visuomenės rykštė.

Nuolat galvodami ir darydami keletą dalykų vienu metu iššvaistome savo energiją. Ypač moterys, manau, dažniau jaučiasi nelaimingesnės už vyrus, nes jų dėmesys nuolat šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Jei pažiūrėtumėm, kas dedasi jos galvoje, rastume neišpainiojamą raizgalynę, kuri dažnai yra ant perkaitimo ribos.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, paimkime du filmuko herojus, vienas eidamas išmesti šiukšlę, atsistoja nuo sofos, nes dėmesys nukreipiamas į smegenų dalį „Šiukšlių dėžė“, nueina, išmeta ir grįžta. Kitas herojus tuo tarpu atsistoja nuo sofos, nes taip pat sąmoningas dėmesys nukreipiamas į smegenų dalį „Šiukšlių dėžė“. Pakeliui pamato vaiko žaislus ant kelio, dėmesys nukreipiamas į „Vaiko žaislai“. Greitai sutvarko. Tarp žaislų randa kojinę, užsidega lemputė „Kojinė!”. Nuneša kojinę į stalčių kitam kambary. Pakeliui iš kambario vonioj dėmesį pagauna numestas rankšluostis. „Rankšluostis…“ Pakeliui link šiukšlių dėžės topteli mintis, o kur ta šiukšlė, dėl kurios čia viskas užvirė? Arba dar geriau, šiukšlė primena apie save kitos dienos rytą.

Aš pati šitaip siuvu po namus. Kažkada pagalvojau, kad pažiūrėjus mano namų tvarkymosi maršrutą, turbūt atrodytų, kad laksčiau, nes išprotėjau. Bet mes taip tvarkomės?

Ir viskas tikrai ne dėl to, kad vyram viskas dzin, o (super) moterys gali viską. Mūsų galvose tikrai raizgalynė, bet mes turim išmokti koncentruoti savo dėmesį. Dažniausiai moteris pavargusi ir nelaiminga yra dėl savo minčių ir nuolat šokinėjančio dėmesio.

Susikoncentruoti reikia praktikuotis. Kasdien, kiekvienoje situacijoje. Tam reikia pirmoje eilėje ugdyti valią. Daryti vieną darbą vienu metu ir jei tik dėmesys pradeda krypti į šoną, jį vėl sugrąžinti atgal. Iki kol darbas bus atliktas iki galo.

Praktinis patarimas – jei, pvz., tvarkote namus, apsibrėžkite teritoriją. Jei tai virtuvė, neišeikit iš jos, kol pabaigsit. Jei yra daiktai, kurie nepriklauso tai teritorijai, sudėkit juos krūvelėm. Pabaigus bus galima išnešioti. Patikėkit manim, kiek susitaupo laiko ir energijos, nes išvengiat dėmesio manipuliatorių pakeliui, kurie junginėja skirtingus mygtukus.

Arba pasirinkite vieną žmogų, su kuriuo bendraujant skirsite nepertraukiamą dėmesį. Pokalbio eigoje negalvokite, ką reikės nupirkti, sutvarkyti ar ką veikti rytoj. Net jei vaikai nutraukinėja dėmesį, labai sveika juos auklėti pasakant, kad kai tik baigsit kalbėti, padarysit tai, ko jie prašo. Taip ir vaikai mokosi koncentruoti dėmesį. Kantrybės taip pat.

Čia, manau, reikia apsisprendimo neleisti aplinkybėms kontroliuoti jūsų dėmesio. Nes jį išbarsčius dienos gale turim nuovargį, susierzinimą ir krūvą pradėtų darbų.

Prisiimkime atsakomybę už savo dėmesį ir nebešvaistykim jo.