Visi mes puikiai žinome, kad rudieji ryžiai sveikiau už baltuosius, kad tamsi ruginė viso grūdo duona sveikiau už baltą duoną ar batoną. Tačiau ar tas pats galioja ir cukrui?

Rudasis cukrus, kaip ir baltasis, gaminamas iš cukranendrių arba cukrinių runkelių. Gaminant baltąjį cukrų rusvi kristalai balinami, iš jų pašalinama melasa. Gaminant rudąjį cukrų tradiciniu būdu jis paliekamas nepilnai apdirbtas, o rudą spalvą jam suteikia ta pati melasa.

Tačiau realybė ta, kad šiandien rudasis cukrus dažniausiai gaminamas į baltąjį cukrų atgal įdedant melasos. Taigi skiriasi tarp jų tik spalva ir skonis. Iš mitybinės pusės tarp jų skirtumas labai nereikšmingas: baltą cukrų sudaro 99,9% sacharozės, rudąjį – 97% sacharozės, 2% vandens ir 1% kitos medžiagos. Šaukštelyje balto cukraus yra 16 kcal, rudo – 17 kcal.

Pliusą savo naudai rudasis cukrus gali gauti nebent tik dėl to, kad melasoje randama tokių mineralų, kaip kalcis, kalis, magnis, geležis. Tačiau, pvz., norint gauti tiek kalio, kiek yra viename banane, turėtumėm suvartoti 7 puodelius rudojo cukraus. Arba 8,5 puodeliuose šio cukraus yra tiek pat geležies, kiek puodelyje virtų špinatų. Reikia nepamiršti, kad organizmas į cukrų reaguoja vienodai, nepriklausomai, ar jis baltas, ar rudas.

Taigi, jis vienodai kenksmingas dideliais kiekiais.

Išsinešimui: Kadangi visiškai atsisakyti cukraus dažniausiai negalime, rekomenduoju rinktis rudąjį cukrų be jokių priedų, nerafinuotą. Geriausia iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Taip, jie kainuos apie septynis kartus brangiau, tačiau tiek sumokėjus norėsis jį labiau pataupyti. O tai tik į naudą jūsų sveikatai.

Taip pat yra sveikatai naudingesnė alternatyva – stevija. Tai iš saldžiosios stevijos žolės išgaunamas saldiklis, visai neturintis angliavandenių (0 kcal), todėl neveikiantis cukraus kiekio kraujyje ir pripažintas visiškai saugiu vartojimui.