Stresas kaupiasi riebalų pavidalu

Jei esate iš tų, kurie valgote palyginti nedaug, bet skundžiatės besikaupiančiais kilogramais pilvo srityje, reiktų pradėti galvoti apie patiriamą stresą. Taip jau gamta sudėliojo, kad stresuojant riebalai dažnam iš mūsų ne intensyviau deginami, o kaupiami ir, maža to, didėja apetitas. Tai greičiausiai išsivystė evoliucijos eigoje, kuomet medžiojant bizoną, išgyvenant badą ar karą organizmas intensyviau kaupdavo atsargas iki geresnių laikų.

Kai patiriame stresą „įsijungia“ streso hormonai. Adrenalinas suteikia staigios energijos ir kartu su hormonu kortikotrofinu slopina apetitą. Netrukus pasijungia kortizolis, kuris didina apetitą, skatina kaupti energiją ir ją sandėliuoti. Ir veikia jis net jei streso jau kuris laikas nė kvapo. Pirmykščiam žmogui, tris dienas medžiojančiam bizoną toks mechanizmas būtinas išgyventi.

Tačiau šiandien mes stresuojame dažniausiai sėdėdami. Pasikeldami nebent iki šaldytuvo ar periodiškai darinėdami spinteles su paslėptais skanėstais. O žmogaus organizmas dar nespėjo evoliucionuoti tiek, kad hormonus junginėtų pagal tai, ar ištikti streso kausimės (bėgsime), ar sėdėsime sukaustyti baimės ar pykčio.

Tyrimai rodo, kad padidėjęs kortizolio lygis lemia riebalų kaupimąsi pilvo srityje. O tai yra ne tik patys „negražiausi“, bet ir pavojingiausi riebalai. Jie dažnai reiškia didesnį vidinių riebalų kiekį, kurie gaubia vidaus organus ir yra viena iš širdies ligų, diabeto ir netgi kai kurių vėžio rūšių priežastimi. Taigi, dėl „alaus pilvuko“ gali būti kaltas ne vien alus.

Kortizolis skatina insulino išsiskyrimą, riebalų ir angliavandenių greitą sandėliavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje ir taip didina apetitą. Kadangi greičiausias būdas raumenims gauti energijos „kovai“ yra angliavandeniai, tai dažnai užsitęsus stresui taip norisi greitai įsisavinamų angliavandenių. O išsiskyręs didesnis kiekis insulino gliukozės perteklių sandėliuoja. Gana greitai ir riebalų pavidalu.

Taigi, stresą mažinti būtina, ir ne vien tik nepageidaujamų kilogramų. Tam rekomenduoju užsiimti fizine veikla. Ne per sunkia, nes organizmui tai irgi stresas. Taip pat nepraleiskite dienos valgymų, venkite kofeino, cigarečių, alkoholio, pasistenkite naktimis gerai išsimiegoti, susiraskite veiklos, leidžiančios atsipalaiduoti.

Išsinešimui: nepradėkite mažinti svorio, jei išgyvenate nervingą laikotarpį. Maisto ribojimas sukels dar didesnį šoką organizmui, o rezultatų nebuvimas bus papildomo streso priežastimi. Jei ištikus stresui sunku kovoti su emociniu valgymu, užkąskite vaisių, daržovių, uogų, pilno grūdo dribsnių, avokado, jogurto. Be to stresą padeda mažinti žuvų taukai.