Ar tikrai tau reikia „cheat day“?
Šiandien mūsų projekto „Stipri mama – receptai visai šeimai“ gyvo susitikimo metu gvildenome temą, kuri, rodos, iškyla vėl ir vėl: ar tikrai man reikia cheat day? Ir nusprendžiau – noriu tuo pasidalinti plačiau. Ne tik kaip dietistė. Bet ir kaip žmogus, moteris, mama, gyvenanti ne sporto varžyboms, ne bicepsų matavimui, o tikram, pilnaverčiam gyvenimui.
Kalbėdama su moterimis, kurios jau gyvena įprastoje mitybos rutinoje, pastebiu, kad „cheat day“ dažnai tampa tarsi slapta viltimi. Lyg atokvėpis nuo taisyklių, leidimas „bent dieną“ būti neidealiai. Tačiau… ar tikrai tai veikia mūsų naudai?
Kas išvis yra cheat day?
Terminas cheat day atsirado daugiau nei prieš 20 metų tarp sportininkų. Tai diena, kai leidžiama sau valgyti „viską, ko norisi“ – dažnai be saiko. Tai buvo tarsi psichologinis atokvėpis nuo griežtos disciplinos.
Bet štai kur klausimas – ką apgauname? Sistemą? Savo režimą? Ar galbūt – save pačius?
Man atrodo, kad dažniausiai apgaudinėjame būtent save. Nes ši diena netampa laisvės simboliu. Ji tampa laukimo, įtampos, kaupimo ženklu: ką valgysiu? ką sau „leisiu“? Kada galėsiu vėl?
Kas blogo cheat day?
🟥 Juodai baltas mąstymas – maistas tampa „geras“ arba „blogas“
🟥 Persivalgymas – iki fizinio diskomforto
🟥 Sutrikęs santykis su maistu – laukimas, kada „galėsiu nusidėti“
🟥 Maistas tampa atlygiu, ne pasirinkimu
🟥 Kalorijų perviršis, kuris ne kompensuoja, o išbalansuoja savaitės eigą
Taip, kai kurie tyrimai rodo, kad trumpas kalorijų padidinimas pakelia leptino – sotumo hormono – lygį, bet šis poveikis labai laikinas. Ir retai tikrai padeda išlaikyti ilgalaikį balansą.
Tai ką daryti vietoj to?
Man artimesnė sąvoka – atsakinga laisvė. Kai kiekvieną savaitę tavo racione gali tilpti ir bandelė, ir picos gabalėlis, ir net desertas. Tik ne kaip nuodėmė, o kaip sąmoningas pasirinkimas.
✅ Leisk iki 20 % mitybos būti ne „idealiai tobulai“
✅ Atsakomybė – tavo rankose
✅ Nustok kurti taisykles, kurias pati vėliau norėsi laužyti
Tavo kūnui nereikia atlaidų dienos. Jam reikia dėmesio, švelnumo ir autentiško klausimo – ar man to tikrai reikia dabar?
Kaip tai veikia praktikoje?
Prieš „cheat“ – paklausk savęs:
💭 Ar aš tikrai to noriu šiuo metu?
💭 Ar tai padės man jaustis gerai ir dabar, ir rytoj?
💭 Ar valgysiu tai sąmoningai, mėgaudamasi, o ne slaptai ir kaltai?
„Cheat“ – keisk į „sąžininga diena“
Aš kviečiu pakeisti pavadinimą. Ne cheat day, o „sąžininga diena“. Diena, kai tu pasirenki tai, kas tau svarbu – be teisimo, be savęs apgaudinėjimo.
Maistas nėra nei bausmė, nei atlygis. Tai – tavo energija, tavo palaikymas, tavo santykis su savimi.
Ši tema tave palietė?
Jei jauti, kad nori pagilinti savo santykį su maistu – be draudimų, be kalorijų panikos, bet su meile ir pagarba sau, kviečiu tave į mano projektą „Stipri mama“.
Čia mes kalbame apie realų gyvenimą – ne teoriją. Dalinuosi tikrais receptais, tikrais klausimais, ir padedu ne tik „laikytis plano“, bet išmokti kurti savo planą, kuriuo gyventi gera.
O pabaigai…
Kartais didžiausias pokytis įvyksta ne tada, kai viską sustygavom idealiai. O tada, kai leidom sau tiesiog būti sąžiningai su savimi. Ir maistas čia – ne išimtis.
Su šiluma,
Modesta
💛