Kokios tėvų klaidos lemia netinkamą vaiko santykį su maistu?
Vaikų iki 6 metų smegenys yra pilnai programuojamos. Taip gamta sutvarkė, kad vaikas sugebėtų greitai prisitaikyti jį supančioje aplinkoje, susiformuotų suvokimą apie vieną ar kitą dalyką. Ir tas suvokimas lydi visą likusį gyvenimą.
Šiandien labai dažnai su klientais sprendžiame emocinio valgymo problemas, kurios atėjo būtent iš ankstyvos vaikystės. Susisteminau sąrašą, kuris manau jums irgi bus naudingas. Vien tam, kad niekada nedarytumėte to savo vaikams. Pateikiu dalį jo.
Guodimas maistu. Vaikas pradeda verkti, nes turi tam savų priežasčių. Yra piktas, pavargęs, užsigavo, per karšta ir pan. Mes (ar dar dažniau seneliai, kasininkė ar šiaip kokia teta) duodame kažką suvalgyti, nes mums vaiko verkimas nepatogus. Ir tai padeda, nes vaiko dėmesys nuo neigiamų emocijų nukreipiamas į maistą. Taip išmokom jį, kad greičiausias būdas susidoroti su neigiamomis emocijomis – maistas. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pajutus pet kokius nemalonius jausmus griebiamės maisto.
Vietoj to pasakykite vaikui: „Aš suprantu, kad tu pyksti, bet…“ Arba pasėdėkite apsikabinę, kol vaikas nurims. Verkimas yra visiškai natūrali vaiko emocijų išraiška. Geriausia, ką galite padaryti, ne slopinti, bet parodyti, kad jį suprantate.
Papirkinėjimas maistu. Suvalgyk viską lėkštėje, tada gausi sausainį. Sėsk į mašiną, duosiu saldainį. Taip mes užrašom vaikui, kad sausainis – yra gerai ir norint jį gauti turiu pasiaukoti, suvalgyti ar padaryti tai, kas negerai, kas nepatinka.
Kitas dalykas, prašant vaiko suvalgyti viską, mes išmokome jį nebegerbti sotumo jausmo. Atbunka intuityvaus valgymo gebėjimai. Tas pats galioja lėktuvėliams, už mamytyę, už tėvelį, paskutinių kąsnių sumaitinimas.
Maisto susiejimas su stiprybe. Suvalgyk viską, būsi didelis. Ar tikrai? Didelis nebūtinai sveikas ir laimingas. Labai dažnai būti dideliam ir stipriam įgauna daugybę sąsajų vaiko ir suaugusio gyvenime. Būti dieliam reiškia būti reikšmingam, pastebėtam išgirstam, reiškia autoritetą. Todėl jei vyresnėlis pradeda priaugti svorio atsiradus mažyliui šeimoje, labai tikėtina, kad jis taip siekia būti didesnis ir labiau pastebimas.
Baudimas maistu. Šiandien negausi ledų, nes buvai blogas. Tai, kas draudžiama, to norime dar labiau. Suaugęs vaikas, kuris buvo baudžiamas maistu susikuria sąsają, kad esu nevertas, padarius klaidą atsiranda savęs baudimas maistu. Pažiūrėjus į save veidrodyje („Pažiūrėk, kokia tu stora!“) griebiamasi drastiškų priemonių, badaujama, paskui guodžiamasi didelėmis porcijomis. Taip kaltės jausams tik didėja.
Nuobodulio užmušimas maistu. Taip dažnai darome, kai norime laimėti dar bent 10 min. laisvo laiko. Arba, kad vaikas ramiai sėdėtų kelionėje. Tokiu būdu sukuriame sąsają vaiko galvoje, kad nuobodžiauti yra negerai, nes nežinau, ką su tuo daryti. Taip nelavėja vaiko fantazija, jis praranda gebėjimą susirasti sau veiklos. O suaugęs garantuotai pajutęs nuobodulį eis varstyti spintelės ar šaldytuvo durelių.
Ir visiškai situacijos nelengvina, jei tokiais atvejais savo vaikams duodame obuolį ar morką. Esmė yra ta, kad nemokome vaiko suprasti savo neigiamų emocijų ir neduodame įrankių su jomis tvarkytis.
Atminkite, kad maistas negali būti nei paguoda, nei bausmė, nei įrankis kažką nuslopinti ar kažką pasiekti gyvenime.
Pradėkime valgyti daugiau...
Dažnai girdime rekomendacijas vengti kažkurių maisto produktų ar jų ingredientų. Ir visas tas ToNegalimaAnoNegalima bumas turi mažai pagrindo.
Aišku, yra produktų, kuriuos rekomenduoju apeiti iš tolo (pvz., su hidrintais riebalais). Tačiau daug svarbiau yra kalbėti, kaip gauti kuo daugiau gerų dalykų, nei eliminuoti blogiuosius.
Tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumas priveda prie didžiulių organizmo sutrikimų. Ir nors didžioji dauguma žmonių šiandein persivalgo, tačiau tam tikra prasme organizmas badauja, nes trūksta būtinų meisto medžiagų.
Ir kai toks žmogus bando laikytis dietos ar kažko atsisakyti, organizmas pradeda kelti alermą. „Ką tu darai? Aš jau ir taip badauju!“ Bet tas badas – ne dėl kalorijų. Tai maisto medžiagų badas.
Daug lengviau atsisakyti kažko, kai organizmas aprūpintas būtinais resursais. Todėl rekomenduoju pradėti pokyčius ne nuo savęs ribojimo, o nuo valgymo daugiau. Daugiau to, kas naudinga.
Štai sąrašas produktų, kuriais siūlau apsirūpinti dar šiandien:
- Sėklos. Moliūgų, saulėgrąžų, linų sėmenys. Berkite jas kur tik leidžia fantaziją, į pusryčių košę, į salotas, ant sumuštinių, į sriubą.
- Riešutai. Migdolų, lazdyno, bertoletijų, graikinių… Suvalgykite kasdien po saujelę užkandžiui. Geriausia riešutus užmerkti nakčiai ir gerai išplauti. Tik tokius suvartoti reiktų per2-3 dienas laikant šaldytuve.
- Lapinės daržovės. Kale kopūstas, špinatai, lapiniai burokėliai, sultenė, rukola… Darykit salotas, dėkitės ant sumuštinių, garnyrui prie karštųjų patiekalų.
- Avokadas. Dėkite į salotas, tepkite ant duonos su česnaku, naudokite sumuštiniams vietoj sviesto. Ypač dabar siaučiant infekcijoms pasigaminkite guakamole su česnaku.
- Ankštinės daržovės. Lęšiai, avinžirniai, žirneliai, įvairios pupelės. Darykite iš jų įvairius troškinius su daržovėm ar mėsa, dėkite į sriubas, maišykite su įprastomis košėmis ar patiekite garnyrui. Maža gudrybė – užsimerkite iš vakaro visą pakelio turinį, nuplaukite, išvirkite ir padalinę porcijomis užšaldykite. Tik svarbu prisiminti, kad turite šaldiklį.
Kažko atsisakyti ar laikytis dietų šaltuoju metų laiku apskritai nerekomenduotina. Pagalvokit apie tai pavasarį. O žiema – kaupimo metas. Tik siūlau kaupti tai, kas mūsų organizmui reikalingiausia.
Kai po žiemos vitaminų ir mineralų bado pradedam ruoštis bikini sezonui, organizmas patiria didžiulį stresą. Labai tikėtina, kad jis sunkiai norės atiduoti tai, kas jam belikę.
Jei tai jums pasirodė naudinga ir padėjo lengviau atsikvėpti, dalinkitės šia žinute su kitais. Padėkite man pasiekti tuos žmones, kuriem ji gal būt praskaidrins dieną. Ar net metus.
Antibiotikai. Ko gydytojai nepasako?
Siaučiant infekciniams susirgimams antibiotikų dabar skiriama dažniau, bet kuriuo kitu metų laiku. Noriu, kad įsidėmėtumėte ir iškaltumėte tarsi į akmenį pagrindines taisykles, kurių turite laikytis, kad nesugadintumėte savo, savo vaikų ir net anūkų gyvenimo. Ypač tai svarbu, jei auginate mažus vaikus, nes pediatrai apsidraudimui dažnai piktnaudžiauja šiais vaistais.
Vartoti ar ne antibiotikus ar kokių priemonių imtis kovai su ligomis tikrai ne šio straipsnio tema.
Tačiau jei susirgus buvo išrašyti antibiotikai:
1. Paklauskite, ar tikrai aišku, kas yra ligos sukėlėjas, viusas ar bakterija?
Greičiausiai buvo padarytas bendras kraujo tyrimas, kuris parodė uždegimą. Uždegimas plius temperatūra dar neatsako į šį klausimą.
Antibiotikai virusų nenaikina, todėl esant virusinei infekcijai problemos ne tik kad neišsprendžia, bet gerokai pablogina situaciją, nes sunaikina žarnyno bakterijas, kurios atsakingos už 70 proc. mūsų imuniteto. O šis reikalingas kovoti su tuo nelemtu virusu. Čia kaip kariuomenės vado įsakymas kovos įkarštyje mesti skydus tikintis, kad pakeliui nukris ir priešininkų strėlės.
2. Paklauskite, ar tai plataus veikimo spektro antibiotikai?
Jie skiriami dažniausiai, nes leidžia apsidrausti, kad kažkur tikrai pataikys. Tie patys antibiotikai skiriami esant viršutinių, apatinių kvėpavimo takų, žarnyno, virškinamojo trakto infekcijoms. Žodžiu nuo visų galų.
Kas su tuo negerai? Plataus spektro antibiotikai greičiausiai nužudys negalavimą sukėlusias bakterijas (jei jos apskritai čia kaltos), tačiau sunaikins ir didelę dalį bakterijų, kurios būtinos normaliam mūsų organizmo funkcionavimui. Kažin, ar protinga purkšti raundapu derlių vien tam, kad išnaikintume piktžoles?
3. Reikalaukite t e p i n ė l i o!
Tokiu būdu įsitikinsite, su kuo turite reikalą, ar tai tikrai bakterija ir galėsite prašyti gydytojo skirti siauro veikimo spektro antibiotikų. Vadinasi tokie antibiotikai sunaikins tas bakterijas, kurių reikia su minimaliais derliaus“ nuostoliais.
Kodėl aš šitaip ginu jūsų žarnyno bakterijas?
Kiekvieno sveiko žmogus žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, o tai net dešint kartų daugiau, nei ląstelių mūsų organizme. Vis dažniau mokslininkai sutaria, kad tai kone atskiras organas. Žarnymo bakterijos atsakingos už mūsų organizmo atsparumą, leidžia įsisavinti kai kurias maisto medžiagas, ko nesugebėtumėm be šių draugų ir netgi gamina kai kuriuos vitaminus, kurių mūsų organizmas pats nesintetina.
Kas darosi per pastaruosius dvidešimt metų?
Pastebima, kad dėl nepagrįsto antibiotikų skyrimo ir antibiotikais užkrėstos mėsos vartojimo vystosi bakterijų atsparumas šiems stipriems vaistams. Vadinasi turim vartoti daugiau ir stipresnių, taip dar labiau kenkdami sau.
Kitas dalykas – mažėjantis ne tik bendras bakterijų skaičius, bet ir rūšių įvairovė. Būtent įvairovės mažejimas yra tiesiogiai susijęs su chroniškais susirgimais, tokiais kaip astma, alergijos, diabetas ir netgi nutukimas. Tokios modernios epidemijos jau yra ne vien tik vidiniai sutrikimai, kaip buvo manyta iki šiol, bet ir išorinis poveikis.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad normalūs sveiki žmonės prarado nuo 15 iki 40 procentų žarnyno mikrobų įvairovės. Ir juos lydinčių genų.
Pakalbėkime apie genus.
Žarnyno (ir visos kitos) bakterijos, kurias perimame gimdami, turi savo genetinę informaciją, kurioje užkoduota, kaip gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą. Kuo didesnė jų rūšių įvairovė, tuo atsparesni esame ir tuo organizmas geriau geba prisitaikyti prie įvairių aplinkos poveikių. Ten ištisas informacijos bankas.
Ar probiotikai išgelbės pasaulį?
Gerai, kad vis dažniau žmonės supranta, kad vartojant antibiotikus gerosios bakterijos yra b ū t i n o s. Bet ir tai neišgelbės pasaulio. Probiotikai pilnai neatstato iki tol buvusios įvairovės. Todėl prireikus pagrindinis sprendimas vis tik yra siauro spektro antibiotikai.
Taigi, saugokim savo natūralią ir tik mums būdingą žarnyno mikroflorą.
Nuo ko pradėti keisti įpročius?
Kam patinka dietos?
Dažnai mūsų protui tai reiškia aš to negaliu, ano negaliu. O kai negaliu, dar labiau norisi.
Todėl bet kokias dietas mūsų pasąmonė supranta kaip laikiną nepatogumą. Pakentėsiu ir baigsis (o kai baigsis, atsigriebsiu…).
Už tai nelabai tikiu mitybos planais ir dietomis. Jei netiki ir tu, geriau ir nepradėti. Nebent imiesi su tikslu, kad tai taps į p r o č i u.
Aš einu kitu keliu. Ilgai ieškojau atsakymo, kaip padaryti, kad darytumėm tai, ką žinom? Juk žinių dažniausiai turim daugiau, nei pakankamai ir jei pavyktų bent dalį jų paversti įpročiu, nereiktų jokių dietų.
Maža to, paėmus ir padarius auga savivertė ir pasitikėjimas savimi – man pavyko.
Jei nori imtis pokyčių, bet nežinai nuo ko pradėti, turiu patarimą, kuris tikrai pravertė ne vienam ir tikiuosi, kad bus naudingas ir tau.
1. Surašyk visą sąrašą, ką norėtum ar turėtum pakeisti, pradėti ar tiesiog daryti kitaip;
2. Šalia kiekvieno veiksmo skalėje nuo 1 iki 10 pažymėk, kiek tiki, kad gali dar šiandien imtis šių pokyčių? 1 – be šansų, 10 – tikrai taip.
3. Iš sąrašo išsirink surinkusius balus nuo 8 iki 10. Iš jų išsirink vieną veiksmą, kurio pokyčio dabar labiausiai nori, apie kurį pagalvojus apima entuziazmas.
Tai greičiausiai nebus didysis tavo tikslas, bet garantuoju, kad išsirinktą pokytį tikrai pavyks įgyvendinti, o atsiradęs entuziasmas sukels grandininę reakciją. Atsiradęs entuziazmas duos vidinės energijos eiti iki galo.
Noras suvalgyti neigiamas emocijas
Emocinis valgymas yra staigus noras griebtis maisto apėmus neigiamoms emocijoms. Su fiziologiniu alkiu jis neturi nieko bendra, nes valgoma neišalkus, be to emocinio alkio neįmanoma nuslopinti maistu. Net ir po pakelio sausainių jaučiamas emocinis deficitas. Dar blogiau, po impulsyvaus valgymo ateina dar ir kaltės jausmas.
Nors kiekvieno atvejis yra individualus, tačiau dažniausiai slopiname jausmus maistu dėl šių priežasčių:
Nežinome, kaip įvardinti tas emocijas;
Negebame pernešti, toleruoti neigiamų jausmų;
Nežinome, kaip atsitraukti nuo tos emocijos ir kaip pažiūrėti į ją iš šalies;
Maistas yra vienintelis gyvenimo malonumas;
Savo kūno ar savęs nemėgimas (negatyvumas, gėda, neverta, esu nepakankamai…).
Įdomu tai, kad teigiamas emocijas jaučiame širdies zonoje, o neigiamas – skrandžio. Todėl kai patiriame neigiamas emocijas, kurios jaučiasi nepatogiai, nemaloniai, norime jas pašalinti, tarsi išstumti iš skrandžio.
Jaučiant vienatvės, nuobodulio jausmą, greičiausias būdas užpildyti tuštumą skrandyje – valgyti. Jei užvaldo mintis, kad esu nepakankamai graži, nepakankamai gera žmona, mama, draugė, jaučiam tarsi skrandyje būtų skylė, kuriai užpildyti nepakanka net ir didelio kiekio maisto. Susierzinus, patiriant stresą, įtampą skrandyje kyla sumaištis, kurios „nevirškiname”, todėl norisi ją užslopinti ir pašalinti.
Ką daryti, jei staiga ištiko emocinio valgymo priepuolis? Mano žinia jums – turite 10 sek., per kurias dar galite kažką padaryti. Vėliau įsivažiuos neigiamų minčių traukinys, kuris nuneš į virtuvę.
Suvokę, kad apėmė neigiamos emocijos ir kyla noras griebtis maisto, staigiai pasakykite sau STOP. Viena iš priemonių įvardinti nepatogius jausmus ir pažiūrėti į situaciją iš šalies – minčių registravimas. Tai vienas iš kognityvinės elgesio terapijos įrankių, padedančių sustabdyti neigiamų minčių -> emocijų -> destruktyvaus elgesio ciklą.
Tiesa ta, kad situacijos, kurios vyksta mūsų gyvenime iš esmės yra neutralios (bespalvės) iki to momento, kol savo MINTIMIS mes joms suteikiame spalvas. O šios priklauso nuo mūsų patirties, požiūrio, vidinių įsitikinimų. Tos mintys beveik visada yra automatinės ir šauna taip greitai, kad mes jų nes neužfiksuojame.
Todėl tikrai rekomenduoju sustoti, įvardinti sau, kaip aš šiuo metu jaučiuosi, kas per mintis sukėlė tokias emocijas ir pasverti, ar jos yra logiškos.
Emocinį valgymą galima suvaldyti pagavus laiku tą mintį, kuri atneša emociją. Yra įvairiausių priemonių kaip tai galima valdyt ir neleisti emocijai neleisti jūsų!
Konsultacijai galite kreptis:
+37065621206
modesta@mitybosfenomenas.lt
Parduotuvės gidas
Noriu, kad prieš pradėdami krauti prekes į krepšelį stabteltumėte ir pažiūrėtumėte į viską iš šalies. Šiandien mažiausiai 70 proc. čia esančio maisto yra toks, kokio didžiąją gyvenimo dalį nevartojo ne tik mūsų seneliai, bet ir augdami mūsų tėvai. Ir staiga būm! Mes turime tokią pasirinkimo laisvę, kad nebekontroliuojame, ką renkamės. Tiksliau mes pamiršome rinktis.
Vartojame tai, kas gražiai įpakuota, ką rodo per televiziją, prie ko prideda spalvotas akcijų etiketes, ką gražiai pastato reklaminėse lentynose, išspausdina akcijų leidiniuose ar padeda panosei prie kasų. Tapome impulsyvaus pirkimo aukomis. Atidavėme savo valią ir kontrolę į prekybininkų ir gamintojų rankas.
Šiandien siūlau apsipirkti kartu ir tikrai linkiu, kad šios žinios taptų įpročiu. Pats laikas prisiimti atsakomybę už tai, ką dedate į savo kūną ir ką valgo jūsų šeimos nariai.
Mano pagrindinė taisyklė apsiperkant – rinktis tokį maistą, kuris auga natūraliai gamtoje ar padarytas iš to, ką atpažįstate. Toks maistas turi savyje vitaminų, mineralų, natūralių fermentų, kurie reikalingi jam įsisavinti. Tai maistas, kuris tampa mūsų organizmo statybine medžiaga, o ne tuščias kalorijas teikiantis, sveikatai bei išvaizdai kenkiantis ir organizmui sunkiai suprantamas produktas.
Taigi, eime apsipirkti.
Pradėkime nuo vaisių ir daržovių. Nepraeikime pro kalafiorus, brokolius, lapinius kopūstus, špinatus. Rinkitės natūralius vaisius, ne jų sultis.
Būtinai įsidėkite migdolų, bertoletijų, lazdyno riešutų, moliūgų, saulėgrąžų, sezamų sėklų, džiovintų vaisių be priedų. Ir ne po vieną pakelį, o po 2-3, kad visada turėtumėte po ranka.
Būtinai pasiimkite kelis avokadus, kokybiškų alyvuogių su kauliukais.
Lažinuosi, kad retai kada sustojate prie ankštinių, tokių kaip avinžirniai, lęšiai, pupelės. Turiu patarimą, įsidėkite į krepšelį ir jų. Tam, kad nereiktų gaišti laiko kas kart verdant, užsimerkite iš vakaro visą pakelio turinį, gerai praplaukite ir išvirkite visas vienu metu. Dalį galite užšaldyti, o likusi dalis gali kelias dienas stovėti šaldytuve ir prireikus keliauti į sriubas, troškinius, apkepus.
Priėjome prie kruopų. Naudingiausi yra grikiai, soros, bolivinė balanda. Pusryčiams nereikės gaišti laiko, jei užsimerksite iš vakaro, ryte gerai praplausite, nuvarvinsite ir lengvai pakepinsite su tarkuotomis daržovėmis ir prieskoniais. Aš dažniausiai naudoju cukiniją, kalafiorą ir brokolį, kartais špinatų.
Perdirbtus mėsos gaminius apeiname. Aš tikrai nematau, kas ten įdėta ir rūkytos dešros ant medžių neauga. Dar iš bėdos koks vytintas kumpis, bet ir tas ne kasdienai.
Jei vartojate mėsą, rinkitės tokią, kuri neperdirbta. Ir nesufasuota į plastiką! Plastikas sąlytyje su riebalais išskiria kenksmingas medžiagas, todėl visada rinkitės tik sveriamą.
Kiaušinius rinkitės laisvai laikomų vištų, bent jau pažymėtus 2LT (ant paties kiaušinio). 3LT pažymėti kiaušiniai yra vištų, kurios auginamos visiškai nenatūraliomis sąlygomis.
Pereikime prie pieno produktų. Geriausia rinktis fermentuotus pieno produktus. Tai varškė, rūgpienis, kefyras, natūralus jogurtas, kietasis sūris. Daugiau įdomių faktų apie pasterizuotą pieną skaitykite čia: mitybosfenomenas.lt/lt/ar-pienas-yra-sveika/
Tiesa, dar duona. Ilgose lentynose galima rasti vos 2-3 produktus, vertus dėmesio. Pagal kokius kriterijus rinktis duoną, skaitykite čia: mitybosfenomenas.lt/lt/kokia-duona-rinktis/.
Dar galime stabtelėti prie šaldiklių, bet be jūros gėrybių nematau daugiau ką ten pirkti. Visa kita yra smarkiai perdirbtas maistas, mažai ką turintis bendro su tuo, ką sukūrė gamta.
Mūsų pirkinių krepšelis jau pilnas, o mes iš tolo apėjom beveik pusę lentynų. Sutarkime, kad gražiomis pakuotėmis blizgančios lentynos šį kartą ne mums. Išsirinkto maisto užteks ilgam.
Kaip išvengti įtampos prie šventinio stalo
Artėjant gražiausioms ir sočiausioms metų šventėms, šiandien vis tik noriu parašyti apie… toleranciją ir supratimą.
Yra žmonių, kurie nevalgo mėsos, nevartoja glitimo turinčių produktų. Yra tokių, kurie nevartoja alkoholio, atsisako bet kokio gyvūninės kilmės maisto ar tiesiog laikosi dietos. Tai yra jų asmeninis sprendimas. Jiems tai yra svarbu.
Tačiau ko šie žmonės gali tikėtis per šventes (be dovanų)? „Paragauk, aš šitaip stengiausi.“, „Nuo vieno kąsnio/stikliuko juk nieko neatsitiks?“, „Per šventes juk galima…“. Ir taip toliau, ir panašiai.
Atsisakius rizikuojate įžeisti šeimininkus ar namiškius. Bet jūs nesate atsakingi už jų jausmus. Jei neturite ketinimo juos įžeisti, jūsų sąžinė rami.
O ką, jei jūsų pasirinkimas jums tiek svarbus, kaip, pvz., alergija ar religiniai įsitikinimai? Visada galite pasakyti, kad tai suvartoję jausitės blogai. Gal nesulauksite tokių siūlymų, kaip: „Tai nieko, pagulėsi ryt lovoje, išgersi vaistų ir praeis.“, arba „Turiu nuskausminamųjų spintelėj, galėsi išgerti vėliau“. Juk nesakom alergiją žemės riešutams turinčiam žmogui, suvalgyk, tai tik vienas, kas tas anafilaktinis šokas…
Tai yra jūsų pasirinkimai ir apsisprendimas. Jei nusižengę jiems jausitės blogai, kam kankintis?
Jei prisėdus prie švenčių stalo pagalvojate, kad tiek jau tos, nusižengsiu savo principams. Čia daugiau nėra man tinkamo maisto, arba sutinkate išgerti, kad neįžeistumėte ko nors, tuomet tai jau pasiteisinimas.
Kaip palengvinti sau gyvenimą prie švenčių stalo, iš anksto informuokite ar priminkite, kad kažko nevartojate. Atsineškite ant bendro stalo tai, kas atitinka jūsų poreikius. Jei išsinešimui įdės maisto, kurio jūs nevartojate, mandagiai priimkite ir pasakykite, kad smagiai pasivaišinsite su draugais.
Tiek vienai, tiek kitai pusei šioje vietoje reikia išmokti tolerancijos. Vieniem nesmerkti kitų už pasirinkimus, o šiems suprasti, kad niekas niekam nelinki blogo, skiriasi tik supratimas. Juk tam tikro maisto ar alkoholio atsisakymas neturi nieko bendro su ketinimu įžeisti. O nuolatiniai raginimai vis tik paragauti rodo norą rūpintis.
Nebandykime vieni kitų pakeisti.
Jūsų kūnas ir jūsų vartojamas maistas yra jūsų reikalas, niekieno kito. Kai išmoksite gerbti savo poreikius ir savo principus, netrukus tai pradės daryti ir kiti.
Darnių ir jaukių artėjančių švenčių!
Pienas, pienas, karvės pienas…
Dažnai girdžiu klausimą, ar karvės pienas suaugusiam žmogui yra būtinas. Ieškant atsakymo internete anglų kalba rasite apie 127 000 000 šaltinių, kurių dauguma prieštarauja vieni kitiems.
Ką aš manau apie pieną?
Mano pirmasis atsakymas - jūs, tiksliau jūsų organizmas, žino geriausiai. Jei pavartoję pieno produktų pusvalandžio – valandos bėgyje jaučiate bet kokį diskomfortą, pvz., pilvo pūtimas, gurgimas, spazmai, viduriavimas ir pan., labai tikėtina, kad jie jums netinka.
Pajutus neigiamus simptomus, neskubėkite nurašyti visų pieno produktų, esant laktozės netoleravimui rauginti produktai dažnai tinka puikiai.
Kas apskritai gero tame piene?
Nedaug yra maisto produktų, kuriuose būtų supakuota tiek naudingų medžiagų, kaip kalcis, kalis, vitaminas D. Kita vertus, tai, kas yra piene, yra ir kitame maiste, pvz., mėsa, jūsų gėrybės, šviežios daržovės, vaisiai, riešutai. Svarbu įvairovė.
Jei organizmas toleruoja ir mityba nėra pilnavertė, pieno produktai yra puikus būdas būtiniems nutrientams gauti.
Karvės piene be naudingų medžiagų yra ir hormonų bei augimo faktorių, kurie veikia ir mūsų organizmą. Ypač tai pasakytina apie masiniu būdu auginamų karvių pieną. Kad greičiu augtų, kad duotų pieno ištisus metus, net ir tada kai laukiasi, joms duodama hormonų. Kad augdamos nenatūraliai nesirgtų, joms duodama antibiotikų ir kitų vaistų.
Tikrai rekomenduoju rinktis ne pasterizuotą pieną ar jo produktus iš parduotuvės, o susirasti ūkininkų, kurie tikrai laukia jūsų ūkininkų turgeliuose.
Jei jaučiate, kad netoleruojate laktozės ir bet kokie pokyčiai kelia sumaištį galvoje, registruokitės konsultacijai čia: https://www.mitybosfenomenas.lt/mitybos-konsultacijos/. Paprastai pakanka vieno susitikimo detaliai išsiaiškinti, kas vyksta organizme esant netoleravimui ir surasti jums tinkamiausias alternatyvas. Gausite aiškią informaciją, ką, kiek, kaip, su kuo ir kada vartoti, kad galėtumėte gyventi be pieno produktų.
Kaip jums patinka žodis “Negalima”?
Keistas dalykas tos mūsų protas, nuo to momento, kai sužinom, kad kažko mums nebegalima, pradedam norėti būtent to. Nesvarbu, kad anksčiau visai nesinorėjo.
Šituo klausimu mūsų smegenys kaip trimečiai vaikai. Koks nors žaislas mėnesį gali gulėti nejudinamas, bet pabandyk iš jo paimti. „Čia mano!”. Grąžinus atgal gulės dar mėnesį.
Taip dažnai būna su įvairiomis dietomis. Norime to, ko negalima. Iki apsėdimo. Nebegalime galvoti apie nieką kitą.
Labai svarbu sau pasakyti, kad aš GALIU tai suvalgyti, bet RENKUOSI to nedaryti. Renkuosi ką nors kitą. Galėjimas atsispirti ir prabanga rinktis, tai nepaprastai svarbūs dalykai savikontrolei ir savivertei.
Būtina su savo smegenimis susitarti. Kas augina ar augino trimečius, supras apie ką aš.
Apsibrėžkit jums tinkamiausias taisykles ir apsispręskite jų laikytis. Čia turi būti aiškus ketinimo jausmas, pasiryžimas.
Pagalvokite apie jums dažniausiai kylančias silpnumo akimirkas. Pagalvokite, kokį kompromisą su savo smegenims galėtumėte rasti ir paverskite tai taisyklėmis.
Štai keletas mano patarimų:
- Šiandien suvalgysiu vieną pasimėgaudama ir visada bus kita diena suvalgyti dar.
- Jei smegenys po vieno praranda saiką, susitarkit mėgautis tik vieną kartą per savaitę.
- Jei ruošiatės vaišėms, šventei, kur bus didžiulis maisto pasirinkimas - susitarkit iš anksto, kad išsirinksite du skaniausius užkandžius, juk paprastai skonį jaučiate tik suvalgę ribotą kiekį maisto. Paskui jau būna tuščias rijimas (niekad nemėgau šito žodžio, bet nerandu kuo tinkamesniu pakeisti).
- Prieš einant į parduotuvę nutarkite pirkti tik vieną „saldainį“. Ir jokių kompromisų. Dar prie kasų peržiūrėkit pirkinių krepšelį, ar vaikas ko nors neįdėjo slapta.
- Išalkote ir ruošiatės dienos pietų? Kuo toliau nuo kavinės susitarkite, kad imsite tik vieną karštą patiekalą, arba tik sriubą ir salotų.
Jūsų smegenims reikia taisyklių, tada net ir kilus pagundoms galima greitai susitarti ir nekyla konfliktai ar nepasitenkinimas.
Atminkite, jūs kontroliuojat maistą, ne jis jus. Jūs esate savo gyvenimo šeimininkai, ne aplinkybės. Nebent renkatės kitaip.
Linkiu rinktis teisingai,
Modesta
Sėkmė priklauso nuo įpročių
Mūsų santykis su maistu (ar tai būtų emocinis valgymas, ar priklausomybė, ar valgymas iš įpročio) yra ne kas kita, kaip išmoktas elgesys, tapęs automatiniu.
Tam tikros sąsajos su maistu kažkuriuo metu tapo įpročiu, už kurio stovi vidinės nuostatos, pvz., tai padės man pasijusti geriau. Ir kol šitas įsitikinimas tupi pasąmonėje, jokie logiški argumentai ar draudimai nepadės.
Labai svarbu žinoti, kaip formuojasi ir iš kur ateina tos vidinės nuostatos, nes tik taip bus aišku, ką reikia taisyti.
Kasdien mes prasukam galvoj vidutiniškai apie 60 000 įvairiausių minčių. Tačiau toje minčių statistikoje dažniausiai būna kelios dominuojančios mintys, kurios nuolat kartojamos tampa automatinėmis. Tai momentas, kai jos iš mūsų sąmonės nukeliauja į pasąmonę, tarsi įspaudžiamos ir virsta programa, pagal kurią mes veikiame (reaguojame, elgiamės, kalbame). Automatiškai.
Ir tai yra nuolatos mūsų galvose vykstantis procesas. Mintys, reakcijos, veiksmai tampa automatiniai, nes smegenys užprogramuotos pasikartojančius dalykus paversti rutininiais (kitaip tariant įpročiais). Taip jos taupo savo energiją. Jei kasdien galvotumėm, kaip užsirišti batų raištelius, laikyti peilį su šakute ar kaip vairuoti, nebeliktų energijos protauti. Pavargtumėm vien nuo fizinių veiksmų.
Tai yra nepaprastai galingas mechanizmas, kurio sustabdyti ar sukontroliuoti mes negalime. Jis tiesiog vyksta savarankiškai. Bet tavo rankose yra nepaprastai didelės galimybės – kontroliuoti, kokią medžiagą į tą konvejerį paduodi.
Turint omeny, kad įpročių (ką galvoji, ką sakai ir ką darai) formavimo mašina, kaip didžiulis presas, veikia nuolatos, 24/7, 7 dienas per savaitę, visą gyvenimą, tu gali nedaryti nieko, arba gali apsispręsti rinktis. Gali po presu kišti chaotiškas iš aplinkos gaunamas mintis (tam puikiai tarnauja žiniasklaida ir žmonės, su kuriais praleidi daugiausiai laiko) ir nuolatinius argumentus, kaip tau nepatinka vieni ar kiti dalykai tavo gyvenime. Arba gali rinktis kontroliuoti neigiamas mintis ir jas nukreipti galvojant apie tai, ko nori.
Čia yra vienintelė neginčijama tiesa – gauni tokius rezultatus, kas keliauja po tuo nesustabdomu presu. Bet tu visada gali rinktis.
Iš savo patirties galiu pasakyti, tai daugiausiai pastangų reikalaujantis darbas su savimi, kurį kada nors esu dariusi. Bet nė už ką nenorėčiau vėl eiti senuoju keliu. Man tik gaila, kad neprisiėmiau atsakomybės už savo gyvenimo rezultatus (esamus ir būsimus) anksčiau.
Nusprendus kažką keisti savo gyvenime, belieka perimti kontrolę. Pirmas žingsnis: nuo to momento, kai pagauni, kad ir vėl galvoji apie tai, ko nenori, turi 10 sekundžių nukreipti mintis nuo neigiamo dalyko į tai, ko iš tiesų nori. Belieka praktikuotis.